Taigi pirmosios žiemos dienos pietums nusprendžiau praretinti anties likučius šaldymo kameroje ir pasigaminau keptą anties kojytę. Ir žinoma išbandžiau kitą marinatą, labiau kalėdišką su apelsinų sultimis, imbierais, džiovintomis citrusų žievelėmis, česnakais ir kitokiais gėriais. Marinatas absuoliučiai kalėdinis, tiesiog valgai mėsą ir mintyse matai žavų imbierinį namelį ir karšto vyno taurę :) Taip marinuoti drąsiai būtų galima visą antį. Tik tada, manau, reikėtų keliolika valandų palaikyti apelsinų sultyse gardintose Kalėdiniais prieskoniais, o paskui išėmus įtrinti druska, pipirais, česnakais ir palaikius dar valandžiukę kepti. Jei planuojate šioms šventėms kepti antį ir nenorite jai nuobodžios obuolių ar džiovintų vaisių draugystės, drąsiai naudokite šį marinatą. Tiesa, jei niekada nesate valgę anties, gal prieš tai paragaukite restorane :) Nes esu girdėjusi ir tokių atsiliepimų "nu vis tiek kažkokia neskani, nebalta, nu ne tokia kaip višta". Uuuups, o tai kas Jums sakė, kad antis yra višta? Čia jau kažkoks asmenybės susidvejinimas būtų, o žinant paukščių smegenų dydį, abejoju, ar šizofrenija juos kamuoja. Taigi, nusprendžiau, kad prieššventinis laikotarpis labai tinka pafilosofuoti apie paukščių kepimą, pasidalyti esminėmis taisyklėmis. Žodžiu, nušviesti tuos, kurie vis dar tamsoje :) Bet pirma receptas, nes žinau, kad vientiso ilgo teksto bloguose niekas (išskyrus filologus) neskaito.
Taigi vienai porcijai reikės:
1 anties kojytės;
marinatui (į tą patį kiekį pamerkiau ir kelis vištos sparniukus):
stiklinės apelsinų sulčių;
poros šaukštų Kalėdinių prieskonių (nesmulkintų: gvazdikėliai, imbierai, anyžiai, džiovintos žievelės, cinamonas, muskatas ir pan.).
įtrynimui:
kelių žiupsnių druskos,
šviežiai grūstų pipirų mišinio;
vienos-dviejų skiltelių česnako;
kelių žiupsnių cukraus "farino" (paprastas netinka, galima bandyt keisti medumi);
šaukšto alyvuogių aliejaus.
Atitirpiname, nuplauname ir nusausiname anties kojytę. Pašaliname dalį riebalų. Įtrynimo ingredientus sumaišome (česnaką naudojau išspaustą). Įtriname gerai iš visų pusių mėsytę ir paliekame pailsėti, kol paruošime marinatą. Pusę sulčių su Kalėdiniais prieskoniais pakaitiname prikaistuvyje (neužviriname). Čia tik tam kad atsiskleistų prieskonių kvapai. Tada praskiedžiame šaltomis sultimis, jei dar karštoka, palaukiame kol pravės ir užpilame ant mėsos (turėtų apsemti). Iš esmės marinato kiekis priklauso nuo indo patogumo. Mano indas gudrus - kiaušinio formos, apačia siauroka, tad šis kiekis apsėmė anties koją ir kelis vištų sparnelius sulenktus į trikampius. Paslėpiau mėsytę nakčiai marinuotis šaldytuve.
Kepiau orkaitėje, pirmiausia kepimo maiše, o paskui apskrudinau. Antį labai gerai kepti su apvirtomis pupelėmis, nuo ištekančio skysčio jos būna nuostabios. Klasika prie anties tiekti bulvių košę, mėsos padažą arba rūgščią (pvz., juodųjų serbentų) uogienę. Jei gaminčiau šventinius pietus, ką nors vaišinčiau, tada taip - visa tai būtina. Kadangi pietavau viena, tai nusprendžiau apsiriboti gaiviomis salotomis garnyrui, nes jau pati antytė - rimta, kaloringa mėsa :)
Niekada nepjaukite mėsos kai ji tik tik ištraukta iš orkaitės, nes visos sultys išbėgs.
Sparneliai iškepę šalia anties kojos gavosi nerealūs. Kvepiantys Kalėdomis, labai lipnūs ir besineriantys nuo kaulų, planuoju juos ryt-poryt sudorot vakarienėms paprastai - šaltus su daržovėmis.
Visi kam rūpėjo tik receptas arba tik nuotraukos jau galite eiti ilsėtis :)
O aš pereinu prie filosofavimo apie paukščius: vištas, kalakutus, antis, žąsis ir kitokius (ne)skraidančius padarus. Žodžiu, paruošiau už Jus šventinius namų darbus :) Aš jau anksčiau kalbėjau apie tai, kad tikrai nesu iš tų, kurie tradiciškai per šventes kaitina orkaitę 8 val. ir kepa didžiausius paukščius, kuriais pamaitina armiją. Tiesiog švenčių koncepcija kol kas kiek kitokia, alkanųjų ne tiek jau daug susirenka, tad laiką galima skirti kitokiems dalykams. Vis dėlto sulaukiau prieš šventes kelių emailų su klausimais ar neįdėsiu kokio kepto kalakuto ar žąsies recepto. Taigi nusprendžiau vis tiek apie tai parašyti.
Žinoma, visur galioja improvizacijos taisyklė, bet jeigu pastebėjote, muzikantai irgi improvizuoja tik tada, kai jau puikiai moka groti, o ne tada kai dar tik su natomis pažindinasi. Tai galioja ir virtuvei.
Taigi paukščių filosofiją pradedame nuo paprasčiausio dalyvio - vištos.
Jeigu Jūsų nėra daug, arba patirtis virtuvėje labai labai kukli, kepkite vištą. Nesmukintą vištą iškepti nėra sunku. Galima iš vakaro arba prieš kelias valandas pamarinuoti kaip tik norisi. Galite daryti aštresnę, galite švelnesnę, labai skanu ir klasikinė lietuviška įtrinta tik druska, pipirais, česnakais ir kmynais. Iškepti vištą galima gilesnėje skardelėje, pakėlus ant grotelių, užmovus ant alaus skardinės (pusę alaus prieš tai nugerkite), sulčių stiklainėlio, tešlos luobe ir pan. Visi variantai plačiai aprašyti interneto platybėse ir tikrai yra verti išbandymo. Pagrindinė taisyklė - neįsijausti su kaitra, nenusistatyti laiko mintyse, kad per valandą iškeps višta, o tada darysiu tą ir aną. Višta iškeps tada, kada jai reikės, jei visą laiką kepsite ant karščiausios kaitros, tai susvils viršus ir liks žalios storiausios vietos. Jeigu norite, kad iškeptų greičiau ir neturite didelio poreikio matyti sveiką paukštį, perpjaukite jį tabaka principu, iškeps šiek tiek greičiau.
Paukščių kimšimas man neatrodo labai reikalingas dalykas, nes svarbu kad mėsa būtų sutinga ir gardi, o jei dar reika sukti galvą kaip ten tas įdaras, tai jau visko kiek per daug. Bet jei labai norisi kimšti, kimškit, tik turėkit omenyje, kad negalima prigrūsti sausakimšai, karštis viduje turi cirkuliuoti. Be to kimštas paukštis keps šiek tiek ilgiau. Apie vištas gal neįsismaginsiu, nes manau visi kepa, moka, žino, o jeigu ką, tai rašykit komentaruose konkrečius klausimus.
Žygiuojame prie anties. Antis - riebi mergaitė. Jos mėsa tamsesnė, raudona, ji reikalauja daugiau žinių ir pasiruošimo. Kepant visą antį (taip pat žąsį, kalakutą), nori nenori, teks taupyklės turinį paaukoti porai kokybiškų virtuvės rakandų - termometrui ir skardai su grotelėmis.
Pagooglinau porą nuotraukų iš internetinių kromelių, kad įsivaizduotumėte apie kokią aš čia skardą kalbu :)
Pirkti būna tik tokios įstatomos grotelės, kurias galima pritaikyti turimam indui arba galima įsigyti iš karto su viskuo. Atkreipkite dėmesį, kad paprastai etiketėje rašoma kokį svorį jos laiko ir jei parašyta 10 kg, nekiškite 15 kg kalakuto, nes geresniu atveju turėsite sulankstytus brangius indus, blogesniu - kalakutą ant grindų :) Taip pat, bet kokiam dideliam paukščiui ar mėsos šmotui kepti reikės gero termometro. Vienus galima kepti kartu su mėsa ir jie visą laiką rodo temperatūrą, o kitais pamatuojama temperatūra ištraukus mėsą. Ir vienas ir kitas variantas nėra blogas, svarbu įsigyti patikimo gamintojo, geros kokybės prietaisą.
Jei visus prietaisus ir indus turime ir turime antį, galime ją išsikepti. Jeigu paukštis užšalęs, pamažu šaldytuve ar balkone atitirpiname (1 para maždaug), tada nuplauname, nusausiname, pašaliname kuo daugiau riebalų, atsargiai subadome dantų krapštuku odelę ir pamarinuojame. Kai kas siūlo nemarinuoti ilgai tik patrinti prieskoniais, bet ypač tuo atveju, jei paukštis šaldytas, siūlyčiau marinuoti (vienas variantų šio įrašo viršuje). Kai ateina laikas gražuolę kepti, guldome krūtine aukštyn, kepame apie 190 laipsnių orkaitėje, maždaug po keturiasdešimt minučių vienam kilogramui. (Jei kimšote, tada keps ilgiau.) Iškepusi antis po oda beveik nebeturi riebalų. Artėjant kepimo laikui į pabaigą, reikia pasitelkti termometrą. Paukštis bus iškepęs, kai krūtinėlės temperatūra bus 75 °C arba 165 °F.
Apie garnyrus, padažus ir kitus dalykus kol kas nerašysiu, nes įrašas nusitęs iki mėnulio... Geriau žygiuojame prie žąsies.
Žąsis - didelis, riebus ir prabangus paukštelis. Indai, prietaisai reikalingi tie patys, kuriuos aprašiau prie anties. Vienas kilogramas žąsies iškepa maždaug per 45 min. Atšildyti, nušluostyti, pašalinti dalį riebalų, subadyti odą - viskas taip pat kaip su antimi. Marinatą galite rinktis iš milijono siūlomų internete pagal savo skonį. Žąsis myli kvapnias daržoves, todėl visai neprošal kepant į vidų įkišti perpjautą česnako galvą, citrinos gabalą, morką ir čiobrelių, rozmarinų kuokštą. Iškepimo temperatūra ta pati kaip ir anties, tikrinti, žinoma, mėsos termometru. Kepti reikėtų pradžioje krūtinėle į apačią orkaitėje įkaitintoje iki dviejų šimtų laipsnių (apie valandą). Tada apversti ir tame pačiame karštyje kepti dar valandą, o po to (turi būti paskrudusi), sumažinti kaitrą iki 180 ir kepti dar pustrečios valandos. Nemaža (plius minus šešių kilogramų žąsis) orkaitėje praleis netoli penkių valandų - planuokitės laiką protingai :)
O dabar didysis Amerikietiškasis padėkos dienos džiaugsmas - kalakutas. Jei nepyksite, įvelsiu lyrinį nukrypimą apie Thanksgiving day. Aš manau, kad ši šventė yra tikrai nereali. Kur kas fainesnė už mūsų jau pasiskolintą halloween'ą ar Valentino dieną. Mano akimis, tai tokia absuoliučiai teigiama diena, kai reikia pagalvoti apie tai už ką ir kam turėtum būti dėkingas, dėl ko esi laimingas... Diena, kuri pažymi Kalėdinio laikotarpio pradžią, turi nuostabią Thansgiving dinner tradiciją, kai ruošiamas didelis kalakutas, pudingas (vadinamas įdaru), įvairios daržovės ir tradiciniai pyragai. Nu gi visiškai teigiama ir nuostabi šventė. Reikėtų gal pradėti ją švęsti? Tik gaila, kad ji yra ketvirtadieniais, tad sunku būtų vienu metu ir dirbti ir kalakutą kepti.:)
Grįžtu prie mėsos. Kalakutas, manau, labiausiai tinkamas paukštis tiems, kuriems, pavyzdžiui, antis neskanu, nes ne tokia kaip višta :) Kalakuto mėsa man artimiausia vištienos skoniui. Bet šie paukščiai būna dideli, todėl juos iškepti nėra labai lengva. Kalakutą būtinai reikia parą arba dvi pamirkyti marinate (gali būti paprastas sūrus vanduo), o tada paaukoti visai dienai orkaitę ir jį kepti kepti... Tobulai šį procesą yra aprašiusi Aušra iš Vaikų ir vanilės (paskaitykite čia ir viskas bus aišku ir šviesu, tikrai geriau neparašysiu, tad net nemėginsiu). Atkreipiu dėmesį tik į pagrindinius akcentus, kad kepti būtina tokiose grotelėse, kaip parodžiau viršuje, būtina turėti termometrą, būtina žaisti su orkaitės temperatūromis, būtina ištraukus iš orkaitės leisti pailsėti prieš tiekiant.
Tai tiek paukščių filosofijos šiandien. Tai turbūt ilgiausias blogo įrašas kol kas. O aš šį rytą prabudusi, pagalvojau, kad labai labai noriu kepti sausainius - tai jau tikras Kalėdų artėjimo ženklas, tuoj visi maisto blogai užsikrės meduolių ir sausainių manija :) Jei prisiruošiu iškepti kokių nors sausainių, receptu pasidalysiu rytoj.
Iki.
Myliu, bučiuoju.
Gintarė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą