Aš esu tinginė. Viešai tai pripažįstu ir neslepiu, bet visai neatgailauju ir galvos pelenais nesibarstau :) Jau seniai pastebėjau, kad labai dažnai žmonėse dera tokie keisti kraštutinumai - didelis užsidegimas, idėjų aruodai ir tinginystė. O darbštumas ir uolumas labai dažnai gyvena be entuziazmo ir su vos rusenančia vaizduote. Be abejo, taip yra ne visada, bet dažnai... Labai dažnai.
Dideliu uolumu aš niekada nepasižymėjau. Tingėjau ruošti namų darbus, tvarkytis kuprinę, tingėjau keltis rytais į paskaitas, eiti į darbą, mokytis vairuoti ir daryti begalę kitų dalykų.
Pati kartais nelabai suprantu, kaip aš drauge su tuo tinginiu tiek visko esu priveikusi? Išlaikiau brandos egzaminus, apsigyniau bakalauro ir magistro darbus, pirmu smuiku grojau organizuojant visokius šimtadienius, išleistuves, baigiau meno mokyklą, nuo pat pirmų studijų metų pradėjau dirbti, vėliau gaminau papuošalus, klijavau visokius saldainių medžius, dabar rašau blogą... Dar karts nuo karto įsiveliu į kokius nors projektus, prisigalvoju visokių mandrumų savo ir artimųjų šventėms, užsikabinu tris kart per savaitę sportuoti, gaminti namudines kalėdų dovanas ar iš naujo tapetuoti sienas :) Aš iš tiesų žiauriai tingiu visa tai daryti. Bet kažkodėl imu ir padarau.
Manau, kad visa tai lemia idėjų maišalynė galvoje ir didelis užsidegimas kai pasigauni kokią mintį. O paskui kažkaip su tingiu ar netingiu, geriau ar blogiau vis tiek viską padarai... Arba nepadarai. Oi, kiek kartų esu sugalvojusi gaminti ką nors skanaus, nusipirkusi reikalingų produktų, o paskui tingėjusi tai daryti, arba organizavusi kokius baliukus, į kuriuos paskui žiauriai tingėdavau eiti. Baisiausia, kas man nutinka - tai visiškas perdegimas. Jei tik išblėsta paskutiniai susidomėjimo kažkuo lašai, tinginys ima viršų ir reikalas prarastas, nei pareiga, nei darbštumas, nei visos kitos pasaulio vertybės tada jau nebegelbsti...
Taigi, kartais aš tingiu ir fotografuoti maistą, o dar labiau tingiu redaguoti tas nuotraukas. Taip jos praguli kurį laiką kompe, o tada praranda savo žavesį, išblėsta idėja ir viso gero...
Kodėl aš čia apie tai kalbu? O gi todėl, kad žadėjau savaitgalį gaminti visokių skanumynų ir pasidalyti receptais. Skanumynų buvo. Vaišinomės ir svieste keptomis šukutėmis, ir midijų troškiniu, ir krevetėmis su sojos-medaus padažu, bet nuotraukų, deja, nepadariau, nes buvo penktadienis, po darbų norėjosi greičiau atsipalaiduoti ir fotiką išsitraukiau, tik tada kai lėkštės buvo pustuštės - vaizdelis nekoks ir tikrai nevertas patekti čia :)
Bet štai sekmadienį jau buvo daugiau laiko ir ramesnis vakaras, todėl netingėjau pafotografuoti tinginį. :) O jį dariau kaip mažą padėką mieliem žmogiukam. Varškės tinginys buvo turbūt pirmasis mano išmoktas gaminti saldumynas, kai tik supratau, kad reikia kažkaip užkišti tą tortų nekepimo spragą. Recepto prototipas, man rodos, kažkada seniai sklandė paleistas blogerės Sonatinos. Bet jau n metų viską gaminu iš galvos, tad gal parašysiu savąjį.
Visų pirma reikia nurpręsti ko iš to tinginio reikalausime. Ar kad tai būtų lengvesnis, gaivesnis desertas, kurio išvaizda ir trasportavimas nelabai reikšmingas, ar bandysime priversti jį apsimesti tortu. Jei norime gražaus, tvirto gaminio, reikia daugiau sviesto ir sausainių, mažiau uogų ir vaisių, o jeigu lengvesnio ir gaivesnio - mažiau sviesto ir daugiau vaisių. Šį kartą grožio man per daug nereikėjo, tad nusprendžiau prikrauti daugiau vaisių ir uogų. Taigi reikės:
2 pakelių varškės (po (180 g.);
2 pakelių sausainių ("Selga" ar pan.);
1 pakelio sviesto (180 g.);
150 g. cukraus;
150 g. šadytų vyšnių;
50 g. šaldytų mėlynių;
pusės konservuoto persiko;
vieno kivio.
(Uogos ir vaisiai - sezono ir skonio reikalas)
(Jeigu norisi kieto ir tvirtai formą laikančio tinginio, vaisių-uogų mažiname perpus, sviesto imame du ar bent pusantro pakelio.)
Pirmiausia susilaužome sausainius nedideliais gabalėliais. Tada kambario temperatūros sviestą sutriname su cukrumi iki purumo. Sumaišome su pertrinta varške (pasitarnaus blenderis arba sietelis ir kantrybė). Sudedame uogas ir smulkintus vaisius, sausainius, viską gerai išmaišome ir paliekame kelioms valandoms kambario temperatūroje (kol suminkštėja sausainiai). Tada sudedame į formą ir kišame į šaldytuvą nakčiai ar bent kelioms valandoms (kol sviestas sukietės ir sutvirtins visą tinginį). Ir viskas. Tereikia puodo kavos ir galima tingėti su varškės tinginiu.
Dubenyje sausainiai, uogos-vaisiai ir varškės-sviesto-cukraus masė.
Tinginys ilsisi kambario temperatūroje kol suminkštės sausainiai.
Vietoje mandros formos, šį kartą rinkausi paprastą maisto dėžutę.
Tinginį reikia gražiai suslėgti, kad neliktų oro tarpų.
O čia jau kitą rytą. Deja, pjūvio nuotraukos neturiu, nes skėriai užpuolė ir nebuvo ką fotografuoti.
Tai tiek kol kas. Nesušalkit. O aš bandysiu artimiausiu metu šiltesniais receptais dalytis, juk ir žiema ir Kalėdos jau beveik čia pat. Šypt
Šventinės girliandos ir šventinė nuotaika po truputį okupuoja miestą.
Iki greito :)
Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės
Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą