Opa opa opapa ir mes jau lapkrityje... Nepradėsiu kalbėti apie tai kaip nespėju gyventi, kaip nerealiai greitai bėga dienos, savaitės ir mėnesiai - apie tai kalba visi :) Geriau trumpai papasakosiu, kas man yra lapkritis. Lapkritis, kaip bepasuksi, yra pobijauris reikalas. Jis paplonina piniginę automobilio padangų keitimu, šildymo sąskaitos ūgtelėjimu, vienu kitu sulaužytu skėčiu, išlaidomis žieminiams drabužiams... Jis paprastai atneša didesnį ar mažesnį peršalimą ir vieną kitą niūrų, vienišą vakarą. Bet kaip ir visi blogiukai, lapkritis turi ir simpatiškų savybių.
Jis atneša pirmąjį sniegą, mintis apie didžiąsias metų šventes, ilgus vakarus su karštais gėrimais, galimybę pasipuošti dideliais šalikais, paltukais, kailiukais... Šis lapkritis dar ir ilgąjį savaitgalį atnešė :) Žinoma, jis turėtų būti skirtas kelionėms nuo kapinių prie kapinių, bet Vėlinių piligrimystės neišpažįstu...
Gimiau užaugau greta kapinių. Jei oras būdavo geras, per vėlines nueidavome su drauge ar mama vakare pasigrožėti švieselių žaismu. Vėliau, kai ten atgulė seneliai, apsilankau ten bet kokiu oru, bet kelionių per visos Lietuvos kapus, kur tik ilsisi koks nors, kada nors vieną-du kartus matytas giminaitis, nelabai suprantu.
Nors ne, suprantu, jei tai daroma dėl to, kad smagu, norisi pakeliauti ir pan., bet dažnai tai daroma per negaliu, skolintais pinigais, nemiegotom akim ir nuolat barantis su antrąja puse - to tikrai nesuprantu :) Galite ginčytis kiek norit, bet neįrodysite man, kad tokios ištvermės kelionės yra daromos dėl savęs, jos daromos dėl kitų, nes taip reikia, nes taip kiti daro, nes kas ką pasakys - net jeigu tai sunku pripažinti sau pačiam, taip yra. Nes jei nuvažiuosi po savaitės, mėnesio ar pusmečio jau bus ne tas - nebus bandos jausmo.
Na, kadangi mano artimųjų daugiau vaikšto žeme, nei anos pilies takeliais, tai man Vėlinių savaitgalį kapinių lankymas užėmė maždaug valandą, o visas kitas laikas liko gražus, minkštas ir MANO.
Taigi liko laiko ir smagiai vakarienei prie tv, su taure rankoje ir plepalais. Skanavome skrudintus kalmarus su poaštriu padažiuku.
Kalmarai tešloje:
5-6 nuvalytų (puikiai eina šaldyti) kalmarų;
skiltelės česnako;
trečdalio citrinos;
druskos;
pipirų;
aliejaus kepimui.
Tešla:
1 kiaušinis;
2 šaukštai miltų;
2 šaukštai bulvių krakmolo;
pusės taurės putojančio vyno arba sidro;
žiupsnio druskos.
Padažas:
2 skiltelės česnako;
2 šaukštai grietinės;
1 šaukštas majonezo;
2 arbatiniai šaukšteliai garstyčių;
šiek tiek citrinos sulčių, druskos, žalumynų.
Veiksmą pradedame nuo kalmarų. Juos išimame iš šaldymo kameros ir atšildome greituoju geruoju būdu - merkiame kelioms minutėms į karštą vandenį, tada į šaltą, jei reikia pakartojame veiksmą. Pjaustome kalmarus kai dar neištižę, svarbu, kad viduje jau nebūtų ledo luito :) Galima pjaustyti žiedeliais, juostelėmės arba belekaip. Tada juos krauname į puodą, užpilame karštu vandeniu, kad semtų, dedame česnako skiltelę, citrinos gabalą, druskos, pipirų ir po užvirimo paverdame kelias minutes. Svarbu nepervirti, nes nieko nėra baisiau už guminius kalmarus, fui fui...
Kol verda kalmarai greitai susimakaluojam tešlos. Išplakame kiaušinį, įdedame miltus, krakmolą, supilame putojantį vyną (jei per tiršta dar šiek tiek šalto vandens), pasūdome ir viską išplakame šakute. (Jeigu norisi kad tešla būtų visai traškaliukas, reikia nedėti kiaušinio ir daugiau krakmolo. Šis variantas - rimtesnė tešla.)
Išvirusius kalmarus nukošiame, pamirkome tešloje ir metame kepti į įkaitintą keptuvę.
Kepa kalmarai neilgai, reikia juos šiek tiek paskirstyti, nes tešla kibi ir paskrudinti iki gražaus rusvumo. Išėmus reikia trumpam sumesti ant popieriaus, kad nusivarvėtų aliejaus likučiai.
Padažo gamyba truks kelias minutes. Terekia išmaišyti grietinę, majonezą, garstyčias, įspausti česnako, citrinos sulčių, įmaišyti žalumynų, druskos. Su padažais visada paprasta - paragauji ir pareguliuoji skonį pagal poreikį.
Imame kalmariuką, merkiame į padažą, kremtame ir užsigeriame kam kuo norisi. Tai va toks ir ilgojo savaitgalio vakarienių gerumas :)
P.S. Su kalmarais visada elkitės atsargiai, t. y. neimkite jų iš nepatikimo virėjo keptuvės, nes didelė tikimybė, kad ilgai, nuobodžiai ir šleikščiai kramtysite gumos gabaliuką.
P.P.S. Lapkritis turi dar vieną fainą dalyką - mano mylimo draugučio, skorpiončiko, Kęsto, gimtadienį. Gal ne toks ir blogas tas ruduo, kai pagalvoji... Jei tik pavyks šiemet pažymėti Kęstučio gimtadienį, tai būtinai valgysime ką nors iš jūrų gėrybių ir būtinai pasidalysiu rezultatais bloge :)
2012 metų rudenį, kai viskį putojančiu vynu užgėrinėjom :))
Šiandien tiek.
Nesušalkit.
Labanakt Meino princai ir Naujosios Anglijos karaliai :))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą