Kodėl žmonės neperka plekšnės? Na, aš žinau teoriškai, kad perka ir valgo, bet va stovėdama eilėje prie žuvies pas Mamą Maximą, pastebėjau, kad visi kone stumdosi dėl žuvų su nuolaida: vilkešerių, karšių ir karpių. Bet nei vienam žmogui, stovėjusiam prieš mane, nepasirodė patrauklu nusipirkti plekšnių, kurių kilogramo kaina buvo DU litai ir gal penkiasdešimt centų. Hm... Na suprantu, kad tai nėra didelės žuvys, bet už tokią kainą, tai prisikrauk nors ir maišą :)
Aš maišo nekroviau, bet sau vienai, vienam kartui nusipirkau. Už dvi labai neblogo dydžio plekšnes sumokėjau apie litą aštuoniasdešimt. Žodžiu, už kramtuškę pigiau. Ir aišku vienu prisėdimu nesuvalgiau visko... Liko dar du gabalėliai pusryčiams.
Su plekšne kaip ir jokio vargo nėra. Parsinešei, nupjovei galvą, nukarpei pelekus ir uodegas, ištraukei vidurius, perbraukei peiliu kelis sykius per odą, supjaustei gabaliukais arba išfiliavai ir gali ruošti kaip tik norisi.
Šį kartą buvau labai alkana ir jokių mandrysčių nenorėjau. Todėl pasigaminau plekšnę labai paprastai. Gavosi tokia plekšnė ir taškas. Čia praktiškai ir recepto jokio nereikia, bet tai kaip aš nepasigirsiu, kad skaniai vakarieniauju... :)
Taigi vienam labai sočiai valgančiam, dviem valgantiem nesočiai arba man vakarienei ir pusryčiams reikės:
2 vidutinio dydžio plekšnių;
poros žiupsnių stambios jūros druskos;
žiupsnio pipirų mišinio;
žiupsnio maltos kalendros;
saujos miltų;
šiek tiek aliejaus;
šaukšto sviesto;
poros šaukštų saldoko pomidorų padažo (naudojau su figomis, galima imti paprastą pomidorų pastą ir įberti į ją truputį cukraus).
Procesas labai greitas ir paprastas. Žuvies gabalėlius reikia pabarstyti prieskoniais, palaikyti dešimt minučių, tada apvolioti miltuose. Keptuvėje įkaitinti aliejų ir sviestą (sviestą aš dedu šiek tiek vėliau, bet galima ir iš karto). Apkepame žuvį ant vidutinės ugnies iš abiejų pusių po kelias minutes. Kai jau matosi, kad ji praktiškai iškepusi, įdedame pomidorų padažo ir paskrudiname iš visų pusių ant pačios stipriausios ugnies. Pomidorų tyrė gražiai prikeps prie žuvies ir suteiks salsvos rūgštelės. Tiekti galima su minkšta duona, tamsia bandele ar vien tik su dažovėmis. Tikrai labai skanu buvo. Eikit plekšnių pirkti ;)
Aš maišo nekroviau, bet sau vienai, vienam kartui nusipirkau. Už dvi labai neblogo dydžio plekšnes sumokėjau apie litą aštuoniasdešimt. Žodžiu, už kramtuškę pigiau. Ir aišku vienu prisėdimu nesuvalgiau visko... Liko dar du gabalėliai pusryčiams.
Su plekšne kaip ir jokio vargo nėra. Parsinešei, nupjovei galvą, nukarpei pelekus ir uodegas, ištraukei vidurius, perbraukei peiliu kelis sykius per odą, supjaustei gabaliukais arba išfiliavai ir gali ruošti kaip tik norisi.
Šį kartą buvau labai alkana ir jokių mandrysčių nenorėjau. Todėl pasigaminau plekšnę labai paprastai. Gavosi tokia plekšnė ir taškas. Čia praktiškai ir recepto jokio nereikia, bet tai kaip aš nepasigirsiu, kad skaniai vakarieniauju... :)
Taigi vienam labai sočiai valgančiam, dviem valgantiem nesočiai arba man vakarienei ir pusryčiams reikės:
2 vidutinio dydžio plekšnių;
poros žiupsnių stambios jūros druskos;
žiupsnio pipirų mišinio;
žiupsnio maltos kalendros;
saujos miltų;
šiek tiek aliejaus;
šaukšto sviesto;
poros šaukštų saldoko pomidorų padažo (naudojau su figomis, galima imti paprastą pomidorų pastą ir įberti į ją truputį cukraus).
Procesas labai greitas ir paprastas. Žuvies gabalėlius reikia pabarstyti prieskoniais, palaikyti dešimt minučių, tada apvolioti miltuose. Keptuvėje įkaitinti aliejų ir sviestą (sviestą aš dedu šiek tiek vėliau, bet galima ir iš karto). Apkepame žuvį ant vidutinės ugnies iš abiejų pusių po kelias minutes. Kai jau matosi, kad ji praktiškai iškepusi, įdedame pomidorų padažo ir paskrudiname iš visų pusių ant pačios stipriausios ugnies. Pomidorų tyrė gražiai prikeps prie žuvies ir suteiks salsvos rūgštelės. Tiekti galima su minkšta duona, tamsia bandele ar vien tik su dažovėmis. Tikrai labai skanu buvo. Eikit plekšnių pirkti ;)
Žinau, kad nuotraukų kokybė garbės nedaro, bet nenorėjau žaisti kol atšals vakarienė. Rytoj laukia mylimo draugučio gimtadienis, tad planuose ir jūrų šukutės, ir krevetės, ir midijos... Jei tik spėsiu išsitraukti fotiką, kitą savaitę bus smagių jūriškų įrašų.
O dabar jau laikas ilsėėėėtis.
Iki, draugai :)
Myliu, bučiuoju.
Gintarė
O dabar jau laikas ilsėėėėtis.
Iki, draugai :)
Myliu, bučiuoju.
Gintarė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą