Man šalta. Ne tiek fiziškai, kiek moraliai - nenoriu žiemos. Šiandien pastebėjau labai stipriai išbrinkusius, besprogstančius ir visai neapledėjusius alyvos pumpurus. Kaip tatai, sakysit, gali būti? O va taip, paprastai. Kol žiemos nebuvo, jie, matyt, pradėjo elgtis pavasariškai, o kai žiema atėjo, ačiū dievui, nesuledėjo, nes yra įsispraudę tarp pastatų, kur neužpučia vėjai ir lepina saulė. Ta alyva man priminė, kad pavasaris jau visai čia pat. Juk laikas greitai lekia, o kiek gi to vasario, o kas gi tas kovas.... :) Žinau, sakysit, kad žiemos ir taip beveik nebuvo, bet nelabai man jos ir reikia, aš jau labai pasiilgau lengvų batukų, vakarienių balkone, braidymo ežere ir kitų gėrių. Tokia jau aš - Pavasaris man šventas.
O dabar apie tą laimingą paršelį. Vienas žmogelis paskaitė mano blogą ir paklausė: "o tai tu kiaulienos, jautienos ir kitos rimtos mėsos nevalgai?" Ups... Žinoma, kad valgau. Tai bandysiu pasiteisinti darbar, kodėl tokių receptų čia kol kas nėra daug. Visų pirma dažniausiai gaminu mažus kiekius - vienam skrandžiui. Tad kažko labai įspūdingo neprigalvosi. Įdarytoms vištoms, virtiems vyniotiniams ar įspūdingiems kumpiams teks palaukti geresnių laikų ir daugiau burnų. O jei užmetu ant keptuvės gabalėlį jautuko ir paskui jį su salotom sulapnoju, tai argi čia receptas, argi publikuosi?? :) Kita vertus, kas gali būti mėsiškiau ir kiauliškiau už kvapnią, rūkytą šoninę? O jei ji paskrudusi ir traški, priderinta prie visokių malonių dalykėlių - tai tikra laimė ir šventė. Tokia paršiukiška laimė ir buvo šeštadienio pietums. Keptas daržoves su šonine pasirinkau dar ir todėl, kad besitraukiantis peršalimas jau grąžino apetitą, bet dar neatiduoda energijos, tad reikėjo ko nors guodžiančio ir kad netektų ilgai stovėti prie viryklės ir plauti milijono indų. Viską už mane padarė orkaitė, indai vos keli, pilvas pilnas ir paršelis laimingas. Šypt.
1 didelei porcijai reikės:
1 vidutinės bulvės;
1 nedidelės morkos;
pusės jaunos, mažos cukinijos;
2 storų riekelių saliero šaknies;
80 g šaltai rūkytos šoninės (pirkit jau supjaustytą, nes taip plonai patiems, be aparatų, nepavyks, aš naudojau šaltai rūkytą "Švarcvaldo");
4-5 skiltelių česnako;
druskos, pipirų, maltos saldžiosios paprikos, aliejaus.
Padažui:
1 kaupino šaukšto grietinėlės sūrio (Philadelphia ar pan.)
arbatinio šaukštelio natūralaus lieso jogurto;
pusės arbatinio šaukštelio krienų;
šviežių krapų ir petražolių.
Bulvę, morką ir salierą nulupame, supjaustime nestoromis skiltelėmis-lazdelėmis, cukiniją nuplauname (galima pašalinti sėklas ir membraną) ir supjaustome taip pat. Daržoves apšlakstome alyvuogių aliejumi, druska, pipirais ir paprikos milteliais, pavoliojame rankose, kad tolygiai pasidengtų. Kiekvieną gabalėlį apvyniojame šoninės juostele. (Juosteles smulkinau bent perpus, mažesniems daržovių gabaliukams ir į tris dalis dalijau vieną juostelę.) Įkaitiname orkaitę, patepame kepimo formą aliejumi (labai plonai). Sudedame daržoves apvyniotas šonine, sumetame česnako skilteles ir šauname kepti. Iškepa gana greitai, priklausomai nuo orkaitės. Aš kepiau apie 15 min.
Per tą laiką pasidariau padažo - krienus, sūrį ir jogurtą sumaišiau su smulkintais žalumynais. Ir viskas. Didelė porcija (visos neįveikiau) nuostabių daržovių su laimingu paršioku atsitiko labai lengvai ir greitai. Dėl grožio ir meilės prieš tiekiant galima užbarstyti žiupsnelį parmezano.
O dabar apie tą laimingą paršelį. Vienas žmogelis paskaitė mano blogą ir paklausė: "o tai tu kiaulienos, jautienos ir kitos rimtos mėsos nevalgai?" Ups... Žinoma, kad valgau. Tai bandysiu pasiteisinti darbar, kodėl tokių receptų čia kol kas nėra daug. Visų pirma dažniausiai gaminu mažus kiekius - vienam skrandžiui. Tad kažko labai įspūdingo neprigalvosi. Įdarytoms vištoms, virtiems vyniotiniams ar įspūdingiems kumpiams teks palaukti geresnių laikų ir daugiau burnų. O jei užmetu ant keptuvės gabalėlį jautuko ir paskui jį su salotom sulapnoju, tai argi čia receptas, argi publikuosi?? :) Kita vertus, kas gali būti mėsiškiau ir kiauliškiau už kvapnią, rūkytą šoninę? O jei ji paskrudusi ir traški, priderinta prie visokių malonių dalykėlių - tai tikra laimė ir šventė. Tokia paršiukiška laimė ir buvo šeštadienio pietums. Keptas daržoves su šonine pasirinkau dar ir todėl, kad besitraukiantis peršalimas jau grąžino apetitą, bet dar neatiduoda energijos, tad reikėjo ko nors guodžiančio ir kad netektų ilgai stovėti prie viryklės ir plauti milijono indų. Viską už mane padarė orkaitė, indai vos keli, pilvas pilnas ir paršelis laimingas. Šypt.
1 didelei porcijai reikės:
1 vidutinės bulvės;
1 nedidelės morkos;
pusės jaunos, mažos cukinijos;
2 storų riekelių saliero šaknies;
80 g šaltai rūkytos šoninės (pirkit jau supjaustytą, nes taip plonai patiems, be aparatų, nepavyks, aš naudojau šaltai rūkytą "Švarcvaldo");
4-5 skiltelių česnako;
druskos, pipirų, maltos saldžiosios paprikos, aliejaus.
Padažui:
1 kaupino šaukšto grietinėlės sūrio (Philadelphia ar pan.)
arbatinio šaukštelio natūralaus lieso jogurto;
pusės arbatinio šaukštelio krienų;
šviežių krapų ir petražolių.
Bulvę, morką ir salierą nulupame, supjaustime nestoromis skiltelėmis-lazdelėmis, cukiniją nuplauname (galima pašalinti sėklas ir membraną) ir supjaustome taip pat. Daržoves apšlakstome alyvuogių aliejumi, druska, pipirais ir paprikos milteliais, pavoliojame rankose, kad tolygiai pasidengtų. Kiekvieną gabalėlį apvyniojame šoninės juostele. (Juosteles smulkinau bent perpus, mažesniems daržovių gabaliukams ir į tris dalis dalijau vieną juostelę.) Įkaitiname orkaitę, patepame kepimo formą aliejumi (labai plonai). Sudedame daržoves apvyniotas šonine, sumetame česnako skilteles ir šauname kepti. Iškepa gana greitai, priklausomai nuo orkaitės. Aš kepiau apie 15 min.
Per tą laiką pasidariau padažo - krienus, sūrį ir jogurtą sumaišiau su smulkintais žalumynais. Ir viskas. Didelė porcija (visos neįveikiau) nuostabių daržovių su laimingu paršioku atsitiko labai lengvai ir greitai. Dėl grožio ir meilės prieš tiekiant galima užbarstyti žiupsnelį parmezano.
Galima rinktis ir kitokias daržoves: moliūgus, saldžiąsias bulves, ridikus etc.
Prieskonių nepagailim, ypač paprikos.
Daržovės apvyniotos šonine keliauja į kepimo indą.
Truputis kantrybės ir galima valgyti. Beje, tie česnakai man turbūt skaniausi.
Na va, pietus pavalgiau, indus išploviau, bloge apsireiškiau, kad kiaulieną valgau įrodžiau, galiu eiti ilsėtis ir laukti pavasario :) Nes gi velniop nueina aukštas menas ir nebegalima liūdėt, kada pavasarį kaštonas už lango pradeda žydėt... :)
Iki greito, draugai ir gero linkėtojai. Nebučiuosiu šį kartą, nes Aa -a apči dar bacilas nešioju:)
Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės
Iki greito, draugai ir gero linkėtojai. Nebučiuosiu šį kartą, nes Aa -a apči dar bacilas nešioju:)
Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą