Lašiša sumuštiniams, o jei madrai - Gravad Lax

Pašnekėkim apie žodžius maiste ir maistą žodžiuose. Turbūt nereikia būti filologu anei filosofu, anei kulinaru, kad žinotum, jog žodžiai būna skanūs ir neskanūs. Išgirsti žodį kokia nors kalba, kurios nežinai ir jauti jog čia apie maistą. Apie kažką skanaus :) Kaip bebūtų keista, dažniausiai atspėji. Kodėl? Nežinau... Kažkadaise maniau, kad gal valgomi dalykai visose kalbose vadinami švelnesniais, minkštesniais žodžiais. Bet šnipšto verta ši teorija - traktorius ir antrekotas mažai kuo skiriasi, o vat antrasis skanus ir baigta. 

Žmonės jausdami, kad žodžiai turi skonį patiekalus vis sugalvoja kaip nors gražiai pavadinti, kad dar ne kąsniui, o tik žodžiui atsidūrus burnoje jau suprastum - bus gardu. Kartais aišku iš didelio rašto išeinama iš krašto ir prigalvojama labiau keistų ir neaiškių nei skanių pavadinimų. Bet vieną dalyką žinau tikrai, svetima kalba pasakytas patiekalo pavadinimas padaro jį kelis kartus skanesnį. :) Kas skaniau Gravad lax ar sūdyta lašiša? Oooo tai žinoma, kad Gravad lax, nors tai mūsiškai ir skambėtų "palaidota lašiša", kas jau kažkaip nei skanu, nei ką... Būtent prie Gravad lax recepto norėjau pašnekėti apie skanius žodžius, nes kažkodėl visada kai perku, ruošiu ar valgau šią žuvį, prisimenu Jorge Luis Borges "Žodis lašiša mums nieko nesako; žodis zana savo ruožtu apibūdina (žmogui, įsisavinusiam keturiasdešimt kategorijų ir šių kategorijų gimines) žvynuotą, upinę žuvį, kurios mėsa – rausva." Nesileisiu į atpasakojimus apie ką čia, tiesiog apie tai ką gali ir ko negali kalba. O gali daug. Taip pat daug kaip ir lašiša. 
Lašiša yra tas geras, greitas, paprastas ir šventiškas, paklusnus neklusnioms virėjoms, reikalas. Ačiū, žuvele, tau už tai :) O dabar demonstruoju ir pasakoju, kaip pasidaryti tos skanios lašišos, kuri tobulai tiks sumuštiniams, salotoms ar apliejus padažu su garstyčiomis mėgautis su juoda duona.

Reikės:
Lašišos file (tokio dydžio, kokio norisi);
Stambios druskos ir rudojo cukraus vienodomis dalimis;
pluoštelio šviežių krapų.

 Imame lašišos file su oda ir padaliname į dvi vienodo dydžio dalis. Dubenėlyje pasiruošiame prieskonių mišinį - dedame druską ir cukrų, smulkintus krapus (su visais stiebeliais). Druskos ir cukraus kiekis priklauso nuo file dydžio ir nuo to ar norite švelnesnės žuvies ar "macnesnės". Maždaug 700 g. žuvies dėjau 3 šaukštus druskos ir tiek pat cukraus. Čia jau tokia "macnesnė" gaunasi. :) Bet kai yra daugiau prieskonių mišinio, patogiau jį paskirstyti ant žuvies. Kita vertus, galima dėti kukliau, o paskui, jei paragavus pasirodys per švelnu, įdėti dar. 
Pasiruošiame aliuminio folijos lakštą, padengiame jį plonu sluoksniu prieskonių mišinio, guldome vieną gabalą žuvies ant odos. Ant viršaus ir šonų taip pat užberiame prieskonių ir paskirstome tolygiai. Antrą gabalą taip pat patriname prieskoniais ir užvožiame ant pirmojo. Dedame oda į viršų. Viršų irgi padengiame prieskonių sluoksniu. Kruopščiai suvyniojame į foliją, dedame į indą (dugną patarčiau popieriniais rankšluosčiais ištiesti) ir paslegiame (medinė lentelė + stiklainis marinuotų agurkų). Po paros nupilame skystį (pakeičiame jo prisigėrusius rankšlusotėlius švariais, apverčiame lašišos "paketėlį" ir vėl paslegiame). Po dar vienos paros išimame, išvyniojame, kruopščiai nuvalome neįsigėrusius prieskonius ir ragaujame. Jei druskos mažai apiberiame vėl ir palaikome dar parą. :) Mano gavosi labai neblogai iš karto tad po 2 parų jau valgiau. 

Lašišos file. Prieš pradėdami ją ruošti paglostykite ir jei pajausite, kad yra kažkur ašaka, ištraukite ją pincetu.

 Žuvies file reikia padalyti į du maždaug vienodus gabalus.

 Cukrus + druska + krapai + mano mandros žirklės, kurias brolis Kalėdų Senelis padovanojo.

 Prieskonių mišinys.

 Folija, prieskoniai, žuvė.

Klaidinga manyti, kad nereikia prieskonių ant odos, nes jos vis tiek nevalgysim. Reikia ir netgi storesnio sluoksnio, nes skonis iš visų pusių turi įsigerti vienodai.

Apiberiame prieskoniais ir įtriname. Aš beriu daugiau, o paskui braukiu lengvai ranka, kas nubyra - nubyra, o kita dalis gražiai pasiskirsto.

Suvožiame abi suprieskoniuotas dalis, mėsos puse į vidų.

Kai kas pabaigoje dar pašlaksto trupučiu romo. Aš to nedarau. 

Suvyniojame paruoštą žuvį į foliją ir dedame ant servetėlių į gilesnį indą (per pirmą parą išbėgs daug skysčio).

Paslegiame lašišą ir kišame į šaldytuvą dviems paroms.

Pirmasis sumuštinis :)

Viskas pavyko puikiai. Lašiša labai gerai laiko formą, nėra per "skysta", nėra guminė, nesunku atpjauti ploną, gražų gabelėlį. Niam niam.

Tai tiek apie tą didžią draugę Lašišą. O jei jau toks tikras Gravad Lax, tai patiekti reikėtų su padažu sumaišytu iš grūdėtų garstyčių, medaus, aliejaus, vyno acto ir tonos krapų. Skanaus ;)

Ikisusi :)
Gintarė.