Vėl salotos, vėl krevetės.

Aš turbūt turėčiau pagyventi gerus 10 metų kokios šiltos jūros pakrantėj, kad atsiėsčiau (žodis atsivalgyčiau čia būtų per švelnus) žuvų ir jūros gėrybių. Vaikystėje žuvis man buvo toks joks patiekalas. Nei skanu, nei neskanu. Valgydavau, bet tik tiek. Ir maniau, kad be žuvies galėčiau gyventi. Bet spėju, kad taip buvo tik todėl, kad žuvį mano vaikystėje visi ruošdavo labai jau proziškai - pavoliojo miltuose, pakepė ant keptuvės, geriausiu atveju dar kokio padažo su svogūnais užpylė ir viskas (o kur dar tas anų laikų mitas, kad žuvį tai jau reikia labai labai gerai iškepti, ta prasme perkepti...) O jūros gėrybių iš viso nebuvo, tai nebuvo ko mėgti ar nemėgti. Tiesa, paauglystėje pirmą kartą prisigaudžius su draugais vėžių ir pajutus kaip smagiai juos į skrandį nuplauna alus, supratau, kad su vandens gyviais esu labai labai mažai pažįstama, o artimesnė pažintis mane vilioja.

Kai pradėjau daugiau domėtis maistu, daugiau gaminti, žuvis ir jūros gėrybės mano virtuvėje iškopė į topą. Visų pirma dėl to, kad jas ruošti paprasta. Nusipirkai kokybišką žuvelioką ar saują krevečių, pasisukinėjai penkias minutes prie keptuvės ir turi nuostabius pietus. Kas gali būti geriau, kai dienos jaunos ir laikas velniškai greitas? Taigi dabar, jei svajoju apie nuostabią vakarienę, tai dažniausiai galvoju apie kokią švelnią doradą, lašišos kepsnį, skumbrę paskrudintą ant laužo, svieste keptas šukutes, vyne troškintas midijas ar krevetes... Krevetės - turbūt dažniausiai mano virtuvėje dalyvaujančios jūrų gėrybės. Jas ruošti paprasta, kainos įkandamos, o skonis mėgstamas. Dažniausiai ruošiu jas dvejopai: su grietinėlės-vyno padažu arba tempuroje. Bet kartais norisi kažko kito. Taigi dar vienas labai geras ir gražus variantas - krevečių vėrinukai. Šį kartą paprasti, tik aštriau pamarinuotos krevetės, česnakai ir citrina. Tiekti rekomenduoju su salotomis ir taure vyno :)
2 porcijos.
Krevečių vėrinukai:
12 didelių apvirtų krevečių;
4 skiltelių česnako;
2 storesnių griežinėlių citrinos;
aliejaus kepimui ir alyvuogių aliejaus marinuoti;
čili pipiro;
2 šaukštų sauso vyno.

Salotos:
1 minkštas avokadas;
3 slyviniai pomidorai;
pusė nedidelės galvutės smulkinto, marinuoto svogūno (marinuoju vandens, acto, cukraus ir druskos marinate);
dvi saujos salotų mišinio (naudojau rukolą ir paprastas lapines salotas);
druskos, pipirų.

Salotų užpilui:
1 šaukštelio medaus;
pusės citrinos sulčių;
alyvuogių aliejaus, druskos.

Prieš kurį laiką į stiklinę su vandeniu pamerkiame 12 dantų krapštukų. Įsipilame į dubenėlį truputį alyvuogių aliejaus ir pamerkiame ten perpjautą čili pipirą (galima naudoti pirktinį aštrų aliejų, kuriame murkdosi pipiriukai - aš tokį ir naudojau). Šio aliejaus reikės krevetėms marinuoti. Taip pat pamarinuojame salotoms svogūnus - marinuokite taip kaip visada, kaip jums patinka.
 Po kokios valandžiukės einame gaminti: nulupame krevetes (uodegos galiuką galima palikti dėl grožio), pipirinį aliejų sumaišome su vynu, įberiame miniatiūrinį žiupsnelį druskos ir pamarinuojame mišiniu krevetes. Kol jos ilsisi, nusilupame česnaką,  kiekvieną skiltelę perpjauname į 3-4 dalis, atpjauname 12 nedideliu gabalėlių citrinos (vieną griežinėlį supjaustome į 6 dalis). Ant išmirkusių pagaliukų veriame citriną, krevetę ir česnaką.
Pasiruošiame salotas: smulkiais kubeliais supjaustome pomidorus ir avokadą, smulkiai suplėšome salotas ir įdedame svogūno. Man patinka kai šiose salotose viskas smulku kaip kokioje salsoje. Susimaišome salotų užpilą ir juo apšlakstome salotas. Tada kaičiame keptuvę, kelias minutes pakepame vėrinukus (kol krevetė šiek tiek pasiriečia, o citrina pakeičia spalvą) ir dedame prie salotų. Dar galima šalia patiekti paskrudinto prancūziško batono ir viskas. Skanaus.
Šis patiekalas puikiai tiko vakarienei, kuri buvo skirta išbandyti mano naujas taures vynui :)

 Marinuojasi krevetės.

Marinatui naudojau aštrų alyvuogių aliejų, kuriame plaukioja tokie va gražūs pipiriukai. P.S. krevetės yra intensyvaus skonio, bet tikrai neaštrios. 

Salotos, žinoma, tinka ne tik prie krevečių.

Jei vakarienė iškilminga, serviruokite tiesiai į lėkštes - gražiai ir išmoningai, bet mums šį kartą to nereikėjo.

 Vėrinukas ką tik iš keptuvės.

Ir naujųjų taurių išbandymas.

Selfis su nauju daiktu beveik privalomas ;) 

P. S. Ačiū mano broliui, kuris įrodė, kad per Kalėdas būtina nusipirkti dovaną sau - kažką, kam šiaip gal ir būtų gaila pinigų. Patikėjau juo ir turiu svajonių taures vynui.

P. P. S. Kaip jau sakiau Facebooke, dabar visi mieli, nešini buteliu vyno, laukiami dar labiau.

Ramaus sekmadienio. Lengvos darbo savaitės. Grįžkit į vėžias.

Myliu, bučiuoju :)
Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės.