Balkonas – restoranas ar balkonas – džiovykla? (+krevečių ir čebatos receptai)

Aš dievinu balkonus. Man, didelei architektūros ekspertei (juokauju), nuo pat vaikystės balkonas buvo bene svarbiausia namo dalis. Jei kas pasidžiaugdavo, kad persikraustė į naują namą ar butą, klausdavau dviejų klausimų: ar turėsi ten savo kambarį ir ar yra balkonas J Jei balkono nėra – vieta gyventi netinkama. Taškas.

Vaikystėje, tėvų namuose buvo nedaug vietos ir nemažai žmonių - seneliai, tėvai, aš, brolis... Apie savo kambarį galėjau tik pasvajoti, todėl labai labai mylėjau balkoną. Ankstyvoje vaikystėje jis buvo labai „tikras“: neįstiklintas, žiemą prisnigtas, rudenį prikritęs lapų, žvelgiantis tiesiai į pušų ir beržų kamienus, ach... Tikriausiai jame žaisdavau ir svajodavau – nelabai pamenu.

Tačiau pamenu, kaip tėvai nusprendė balkoną įstiklinti. Man jo buvo gaila L Pamenu vienintelį įtikinantį tėvų argumentą  – galėsi vasarą jame miegoti. O šitą malonumą aš jau buvau patyrusi pas tetą Vilniuje, kur nuvykę  į svečius su broliu įsitaisydavome miegoti ant balkono grindų. Balkonas 9 aukšte. Ir nors įstiklintas, man – mažai bailiukei – būdavo ir nedrąsu ir smalsu žvelgti pro langą žemyn. Bet miegoti vis tiek labai smagu!

Taip čia aš :) Tetos balkone. Vaikystė!

Taigi tėvų namuose kokias 5-6 vasaras irgi praleidau miegodama balkone. Visada gaivus oras, niekas netrukdo, o ryte gana anksti užkaitina saulė, tad negali pramiegoti visos dienos – tiesiog tobula. Tiesa, man išsikrausčius iš tėvų namų, jie nusipirko baisuoklišką skalbinių džiovyklą ir ja užgrūdo balkoną.
Kada nors aš vis tiek su ja susidorosiu ir atsikovosiu savo erdvę :D
Vis dėlto pas tėvus dabar tik svečiuojuosi, o dabartinėje gyvenamojoje vietoje taip pat yra balkonas. Tikras! Didelis (tiksliau ilgas), be jokių stiklų ir romantiškai (arba bauginančiai) paskilinėjęs. Miestietiški balkonai man visada buvo kažkokia romantikos viršūnė. Jei pamatydavau moterį  ramų vakarą, jaukiai įsitaisiusią mažučiame balkone su cigarete ir puodeliu kavos tiesiog svaigdavau nuo to paveikslo. Norėjau ir aš būti to paveikslo dalis... Bet pradėti rūkyti taip ir neprisiverčiau. O balkonai tokia lyg ir rūkančiųjų zona :)
Bet po truputį pertapiau tą paveikslą... Pirmiausia, kai tik sušildavo oras, tempdavausi į balkoną kompiuterį, knygas ir mokydavausi sesijoms. Paskui ten nunešiau porą taburečių, gurkšnodavom su kambarioke vakarais vyną, alų ar arbatą. O galiausiai atradau malonumą valgyti balkone. Patikėkit, tai yra vienu laipteliu arčiau rojaus :)

 Vaizdeliai pro mano dabartinį balkoną :)

                                                   

Dabar šiltuoju metų laiku, kitur praktiškai ir nevalgau. Balkone nėra papildomų dirgiklių, nekyla noras vakarieniaujant landžiot po internetą, įsijungti televizorių ar panašiai blaškytis. Be to jaučiuosi beveik gamtoje (maždaug ties medžių viršūnėmis), o gamtoje viskas skaniau. O tuo pačiu lyg ir vakarieniauju mieste, nes pro tankią medžių lają matosi judri gatvė ir jaučiasi miesto ritmas.
Balkone man norisi valgyti ką nors labai tikro ir vasariško. Įvairias salotas, mažai apdorotą žuvį, jūrų gėrybes arba šviežias uogas ir vaisius. Balkonų vakarienėms labai tinka rami muzika sklindanti iš kambario, deganti žvakė, taurė vyno ir kalbos kalbos iki ryto. Prisipažinimai, išpažintys, ginčai, diskusijos – įsivaizduoju kiek visko prisiklausę mano kaimynai. Šypt.

Draugai ir gero linkėtojai, jei kam nors labai norisi pasikalbėjimo iki paryčių su gardžia vakariene ir jaukiu vaizdu, dar turite laiko pasiprašyti į balkoną, kol neatėjo žiema :)

Viskas pripliurpiau labai daug, dabar laikas receptams. Dalinuosi dviem, kurie tobulai tinka valgyti susikėlus kojas ant balkono tvorelės.

Nuostabios krevetės ir "paturbinta" itališka duona.

Krevetes labai mėgstu ir ruošiu labai paprastai. Dviem žmonėm imu porą saujų apvirtų karališkų krevečių, pagal nuotaiką arba nulupu arba ne (kartais smagu pasiterliot valgant). Dar reikia šlakelio gero aliejaus, kelių skiltelių česnako, pusės stiklinės balto sauso ar pusiau sauso vyno, trupučio grietinėlės. Paprastai tiekiu su salotom. Gali būti rukola ir pomidorai pašlakstyti citrina, druska ir pipirais, gali būti tai kas tuo metu darže užaugo :)

Gamybos procesas greitas ir paprastas. Į keptuvę pilu truputį aliejaus, sumetu nesmulkintą (dažnai ir neluptą) česnaką, pasklidus jo kvapui sudedu krevetes, labai trumpai pakepinu (vos kelias minutes), įpilu vyno, sumažinu ugnį ir palaukiu kol nugaruos alkoholis. Tada į keptuvę keliauja šiek tiek grietinėlės, druskos, smulkintų žolelių (man labai reikia krapų) ir dar minutėlę kitą patroškinu.

Tiekiu arba su visu padažu sudėjusi į gilesnę lėkštę ir šalia sukraunu daržoves, arba pirma sudedu salotas, tada išgraibau krevetes ir česnakus, sudedu ant viršaus, o padažiuką supilu į atskirus mažus indelius ir į jį valgant mirkau minkštą, šiltą, šviesią duonelę. Mmmmm... O kadangi dar gaminant tenka atidaryti vyno butelį, tai kuo užsigeti klausimų kaip ir nelieka :)

Prie šių krevečių labai tinka šilta čebata.

Čebata yra labai geras daiktas, dažniausiai ją parduotuvėje nučiumpu kai žinau, kad sulauksiu svečių. Tada ją darau su tokiu nuodėmingu aštroku įdaru. Tokia ji labai skani prie įvairių patiekalų (kad ir prie jau paminėtų krevečių) arba viena. Ji taip smagiai plėšosi rankomis, kad nelieka akimirksniu.

Receptas:

1 itališka duona (čebata);
pora šaukštų kambario temperatūros sviesto (galima keisti alyvuogių aliejum);
1 smulkintas čili pipiras;
kelios skiltelės česnako (smulkiai pjaustyto arba išspausto);
sauja smulkintų žalumynų;
sauja tarkuoto sūrio (džiugas čia labai labai tinka);
vienas kitas trupinėlis druskos, jei norisi... 

Imu dantytą peilį, skirtą duonai pjaustyti ir įpjaunu čebatą juostelėm skersai ir išilgai, kad susidarytų kvadratėliai (iki galo žinoma neperpjaunu).

Iš likusių produktų sumaišau įdarą. Jei bijot aštrumo, čili pipirą smulkinkite be sėklyčių arba dėkite tik česnako.

Įdaru atsargiai pritepu visus plyšius, jei jo lieka galima užmozot ant viršaus. Tada kišu į orkaitę 15-20 min. paskrusti ir susigerti įdarui. Viskas, traukiu ir nešu ant stalo. Skaniausia kol šilta.

Ačiū, kad skaitot :)

Myliu, bučiuoju

Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės