Nauja-sena pradžia

Keistas jausmas rašyti naujutėliame, švarutėliame tinklaraštyje pirmąjį įrašą. Emocijas palyginti galėčiau su naujo sąsiuvinio ar užrašų knygelės pradėjimu (jau šį kartą tai rašysiu tvarkingai ir neterliosiu) arba pirmaisiais žingsniais anksti ryte ant lygaus ir puraus sniego (kaip gi be banalybių).

Labai norisi, kad būtų gražu, prasminga ir tvarkinga. O kaip bus? Bus kaip visada... Bet gal tai ir nėra blogai :)

Labai nenoriu ir nemėgstu prisistatinėti ar pristatinėti. Bet vis dėlto iš pagarbos skaitančiajam reikia tarti žodėlį kitą. Taigi atverčiu knygą ir rodau, kaip tariausi su savimi dėl "Gintarinės virtuvėlės".

Pokalbis su savimi:

Kam tau tas tinklaraštis?

Nes atėjo rugsėjo pirmoji. Pirmasis rugsėjis kai nebesimokau ir norėjosi ką nors pradėti, tad spontaniškai ėmiau ir pradėjau.

O kodėl apie maistą?

Nes apie kitus dalykus jau turėjau kelis tinklaraščius ir jie šiuo metu yra klinikinės mirties būsenoje. Tai tema išseko, tai laiko neliko... O valgyti reikia kasdien. Gaminti mėgstu. Ir šiaip ar taip į Facebooką jau kelis metus keliu maisto nuotraukas ir receptus, o kadangi esu plepi, tai kelsiu jas ten kur dar ir papliurpt apie jas yra padorus veiksmas.

O ar šio blogo neištiks anksteniųjų likimas?

Jei netikėčiau scenarijumi "ilgai ir laimingai", net nepradėčiau. Bet kadangi sugalvojau visiškai spontaniškai, per pietų pertrauką darbe, tai gali nutikti visko. Šis tinklaraštis mano rudeninis pažadas sau daryti ką nors įdomaus ilgais rudens vakarais.

Tiesa, dar pasižadėjau, kad per ateinančius metus arba įsimyliu, arba pasiruošiu ir stoju į doktorantūrą :) Ir vienu, ir kitu atveju tinklaraštis gali prigesti, bet aš tikiu, kad taip nebus. O tikėti yra gerai.

Durnesnio pavadinimo sugalvot negalėjai?

Galėjau, aišku :) Pasiteisinsiu. Tariausi su drauge. Priėjom bendro sprendimo... Ar jis geriausias? Aišku, kad ne. Bet aš Gintarė. Mano viruvėlė labai maža ir labai gintarinė, nes ten nuolat sukinėjuosi aš. Vat Jums ir Gintarinėj virtuvėlėj.

Tai ką tu publikuosi toje virtuvėlėje?

Maisto nuotraukas ir receptus. Tokio maisto, kuris arba labai labai sušildo ir nudžiugina mano artimuosius (gaminti kitiems yra 1000 kartų smagiau, nei sau - komplimentus mėgstu, ačiū), arba tokio, kuris man pačiai primena koks vis dėlto gražus yra gyvenimas.

Gal ateityje atsiras ir kokių kitų temų, nenoriu nusistatyti jokių rėmų ir nusibraižyti paraščių...

Tai tu tikrai pasiryžus?

Taip.

Sėkmės.

Ačiū :)

p.s. Žinau, kad ilgi tinklaraščių įrašai daugelį erzina, bandysiu kovoti su daugžodžiavimu, bet rašyti aš mėgstu - pakentėsit :)

p.p.s. Pirmą receptą publikuoti etiketas reikalautų jau šiandien. Nemažas kalniukas jų sukauptas... Tikrai sudėsiu pamažu visus! Bet tas pirmasis turi būti toks taiklus ir puikus, kad dar reikia iki vakaro apie jį pagalvoti ir išsirinkti.

p.p.p.s. Kažkadais, kai ponia Beata iš Beatos virtuvės mane apdovanojo nuostabia galimybe pamatyti bohemiečių Oneginą, pažadėjau jai, kad kai pradėsiu rašyti, visiems girsiuos, kad pradėjau jos blogo komentaruose :) GIRIUOSI :) Kada nors prie progos iškrapštyt reikės nuorodą į tą pradžių pradžią...

O čia ruduo'12.Tikiuosi, kad šis bus toks pats įkvepiantis ir nepamirštamas:)

Gero rugsėjo!

Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės