Kai tokie draugai, tai ir priešų nereikia. (Apie draugę, gimtadienius ir tortilijas)

Artimiausiu metu tinklaraštyje bus keli įrašai susiję su vienu Žmogum, tad iš karto pristatau. Žmogus yra Neringa. Žmogus yra draugė. Žmogus savaitgalį švęs gimtadienį. Žmogaus gimtadienio vaišių receptus publikuosiu Gintarinėj virtuvėlėj.

Štai nuo ko prasidėjo pasiruošimas gimtadieniui. Kaip Neringa pasakytų: "Kai tokie draugai, tai ir priešų nereikia" :)

Kadangi jau taip tiesiai šviesiai buvau paklausta, tai pamažu ėmėm gryninti gimtadienio koncepciją. Kur vyks? Kiek žmonių dalyvaus? Ką gersim? (nors čia klausimo kaip ir nėra – viskis forever) Karšto ar šalto maisto norim? Kada gaminsim? Kur gaminsim? Ir t. t.

Žmonių bus nedaug, veiksmas uždaroje patalpoje, šeštadienį laiko nebus, tad reikia patiekalų, kuriuos galima pagaminti iš vakaro, dar reikia 2 tortų (nes čia Neringos gimtadienis ir jos vizitinė kortelė – tooortai) :D

Įprastom savaitės dienom mus skiria 60 km, tad tortų reikalą palikom penktadienio vakarui, o dėl nesaldaus stalo darbo imsimės atskirai.

Pirma mintis buvo burgeriai – iš vakaro galima paruošti mėsą, iškepti bandeles. Vakarėlio dieną tereikia kepti kotletukus, šildyti bandeles, dėtis daržoves, padažus ir krimsti. Bet ir bandelių, ir tortų, ir mėsos ruošimo vienam penktadienio vakarui gali būti daugoka, taigi pasirinkom alternatyvą – tortilijas.

Tortilijos gali stovėti ir ilgiau. Nesu dar atradusi savo tobulo recepto šiam reikalui, tad pabandysiu kelis. Prieš gimtadienį iškepsim vištienos, pripjaustysim kalną daržovių, paruošim padažų ir kiekvienas galės sau vyniotis suktinukus  į pašildytas tortilijas. Taigi ir padažų receptus pažadu publikuoti. Sekit. 

O štai čia pirmi blynai tiesiogine šių žodžių prasme. T. y. pirmas tortilijų kepimas pagal vieną iš kelių turimų receptų.
Tortilijos nr. 1.
250 g miltų;
150 ml šilto vandens;
žiupsnelis kepimo miltelių;
nubrauktas šaukštas druskos;
šlakelis aliejaus.

Procesas:

Miltus persijojam į dubenį su smulkia druska ir kepimo milteliais.

Supilame šiltą vandenį, aliejų ir šaukštu sukame iki vientisos masės. Paliekame pusvalandžiui uždengtą pailsėti.

Pasiruošiam miltais pabarstytą pagrindą ir kočėlą. Tempiam gniužuliuką tešlos, jį dar paminkom ant miltuoto paviršiaus ir iškočiojam kuo ploniau. Tešla gaunasi labai elastinga, malonios tekstūros, itin lengvai kočiojama. Tokį blyną dedam į sausą keptuvę ir po truputį pakepam iš abiejų pusių. (Taip, virtuvę pridūminau, kad neklauskit, bet kitaip neišeis...)

Iš aprašyto kiekio gavosi aštuonios tortilijos. Jas dar karštas reikia sandariai uždengti folija, plėvele ar rankšluosčiu, kad nekietėtų. (Atsiprašau už nuotraukos kokybę, kol iškepiau, išsikrovė aparato elementai :))

Kaip jau minėjau planuoju pamėginti dar kokį kitokį tortilijų receptą, o ar šios geros, pasakysiu ryt poryt, nes noriu paragauti tokias, kokiom vaišinsim kitus - pagyvenusias kelias dienas ir pašildytas.

Taigi šiandien tiek...

Labanakt, Meino princai ir Naujosios Anglijos karaliai.

Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės