(Iš)junk televizorių pagaliau! (Apie lipnų, traškų ir kitaip smagų maistą prie krepšinio.)

Valgyti prie televizoriaus negalima! Valgyti vakarais taip pat! Vartoti alkoholinius gėrimus kenkia jūsų ir aplinkinių gerovei! Bla bla bla...

Aš labai gerbiu visus sveikuolius, šaunuolius, uolius... Bet aš per stipriai myliu gyvenimą, kad atsisakyčiau visko, kas man smagu. Gal čia tik mano subjektyvi patirtis, bet paprastai visi labai teisingi, sveiki ir šventi būna tokie truputį paniurę, susikaustę ir moralizuojantys. O man patinka linksmi, nuoširdūs ir aktyvūs žmonės.

Kodėl čia aš skėliau tokią įžangą? O gi todėl, kad jau vakar prasidėjo Europos vyrų krepšinio čempionatas – laikas kai mano namuose televizorius įjungiamas dažniau nei kartą per mėnesį, suvartojama daugiau vyno ar alaus nei įprastai ir kelią ant stalo suranda visokie smagūs užkandžiai.

Nesu didelė televizoriaus žiūrėtoja. Greičiau visai ne žiūrėtoja. Bet aš mėgstu vakarėlius prie TV. Esu praleidus daugybę nuostabių, šiltų, mielų vakarų su nuostabiais žmonėmis žiūrint televizorių. Skamba kreivai? Tuoj paaiškinsiu.

Geram vakarėliui prie televizoriaus reikia kokios nors sąlyginai įdomios tiesioginės transliacijos. Čempionatai, olimpiados, Eurovizijos čia aišku ima viršūnę, bet tinka ir kas nors paprastesnio šokių, chorų projektai ar dar kas nors tokio... Dar reikia draugų. Pageidautina, kad jei renkamės žiūrėti krepšinio, tai nebūtų kompanijoje nepakančių šiam reikalui žmonių (paprastai tai būna merginos, och!). Tada reikia spalvoto kibiro su daug ledo, į kurį sumerkiami gėrimai ir daug smagių užkandžių. Maistas stebint varžybas gal ir nėra būtinas, bet manau, kad visai geras dalykas. Visų pirma jis šiek tiek ramina nervus, taip pat suteikia energijos siautėti (ne nemėtykit daiktų per langus, užteks pašūkalioti ir paploti), o ir visai smagu paskui, kai po pergalės visi dar truputuką riebaluotom lūpom puola bučiuotis (juokauju).

Man asmeniškai labai patinka ruošti užkandžius, čia mano stichija. Vis svajoju kada pagaminti visą sporto aikštelę (futboto ar krepšinio – priklausomai nuo progos) iš užkandžių. Tokie šedevrai gana populiarūs užsienyje, bet jiems suvartoti riekia nemažos kompanijos, tad gal kada nors...

Užkandžiai gali būti labai nuobodūs: rūkyta mėsa, bulvių traškučiai, sūrūs krekeriai arba kepta duona. Aišku, kartais niekas nenori nieko daryti, nučiumpa tai kas papuola po ranka parduotuvėje ir būna gerai, bet man vis dėlto labiau patinka smagesni naminiai užkandžiai. Jei vakarėlis labiau moteriškas ir žiūrimas dailusis čiuožimas, Eurovizija, grožio konkursas etc. tai visai galimas variantas rafinuotų užkandžių, krepšelių su krevetėmis, mažučių sumuštinukų, austrių, midijų.
Bet šiomis dienomis aktualiau sportas. Prie krepšinio man patinka maistas, kuris terlioja, kuris yra traškus, lipnus, valgomas rankomis, semiamas iš didelių indų, plėšomas. Tai labai labai smagu!
Tokiems vakarams idealiai tarnauja įvairios užtepėlės, mažos bandelės su įdarais, užkepti kukurūzų traškučiai, karšti, šalti sumuštiniai, lipnūs vištienos gabaliukai su padažais ir pan.

 

Austrės, jei vakaras mergiotiškas arba dviese.

Skarelės su pelėsiniu sūriu ir pomidorais.

Kai norisi sveikiau - trapučiai su paštetu ir žalumynais.

Bandelės su baklažanais. Geriausios alaus draugės.

Šiandien įmesiu porą universalių receptukų. O jei norite, kad aprašyčiau ką nors iš išvardytų (neišvardytų) patiekalų – rašykit. Būtinai aprašysiu, juk krepšinio čempionatas dar tik prasideda.
O dabar kraunu užtepėlės, įdarytų baronkyčių ir dviejų kąsnių bandelių recepčiukus.

Tai labai paprasta (ne itin išvaizdi, todėl ir nuotrauka tokia), bet labai nebloga ir soti užtepėlė. Receptą nusižiūrėjau nuo VMG komandos, tik gaminu čiutuką kitaip. Originalų receptą rastumėte jų pirmoje knygoje, o aš ruošiu taip:
1 didelė raudona paprika;
1 svogūnas;
150 g šaltai rūkyto kumpio;
300 g varškės;
200 g graikiško jogurto;
pipirų, baziliko, kalendros, aliejaus, citrinos.

Papriką, svogūną ir mėsytę, susmulkinam ir pakepinam su šlakeliu aliejaus, padedam ataušti. Sublenderiuojam varškę su jogurtu, tada sudedam ataušusias daržoves su kumpiu ir viską pertrinam. Pasmulkinam ir įmaišom žalumynų, pagal skonį įberiam pipirų, įspaudžiam citrinos (jei reikia padruskinam) ir viskas. Tepam ant bandelių, trapučių duonos arba kabinam krekeriais. ;)

Įdarytas baronkytes daugelis pamena nuo vaikystės. Dar mūsų mamos ir močiutės kimšdavo jas faršu, kepdavo ir tiekdavo prie sultinio. O aš darau su sūrio ir saliamio įdaru ir kepu orkaitėje, nes tingiu stovėt prie petelnės.

Reikės:
1 standartinio pakelio baronkyčių (nesaldžių, tokių kur nesimato sujungimo vietos, kietų ir nevalgomų) ir dubenėlio šilto vandens;
300-400 g rūkyto saliamio;
400 g fermentinio sūrio;
poros kiaušinių;
aliejaus;
prieskonių: piprų mišinio, saldžiosios maltos paprikos, džiovintų žolelių ir pan.
Pasiruošiam įdarą: sūrį ir dešrytę sutarkuojam per burokinę tarką, sumaišom su išplaktais kiaušiniais ir prieskoniais. (Įdarą galima varijuoti, dėti smulkinto poro, marinuotų jelapenų, agurkėlių ir pan.) Tada pasiruošiam kepimo formą, pašlakstom aliejum. Imam dubenį su vandeniu, merkiam saują baronkyčių leidžiam pamirkti minutę (geriau trumpiau nei per ilgai), tada traukiam po vieną, į skylę kišam įdarą ir dedam kepti. Iškepa gana greitai. Jei kaista tik orkaitės apačia, teks apversti (baronkes, ne orkaitę) :) Ištauktas padedu ant popieriaus, kad nutekėtų aliejaus likučiai. Valgosi ir šiltos ir šaltos kuo geriausiai.

O kai netingim ir labiau pasiterliot ir ką nors mandresnio pasigamint, tai labai smagu triaukšt visokias mažutes sūrias bandeles su įdomiais įdarais. Pavyzdžiui tokias:

Tešla:
350 g šalto sviesto;

450 g miltų;
2-3 kiaušiniai;
5 šaukštai vandens, druskos.

Į smulkintuvą sumetame šalto sviesto gabaliukus ir miltus ir darom wrum wrum, kol viskas virsta trupiniais. Juos krečiam į dubenį. Suplakame su vandeniu ir druska kiaušinius, užpilame ant trupinių pamaišome ir rankomis gerai išminkome į vientisą tešlą. Minkyt reik aktyviai, nes sviestas vis labiau tirps nuo rankų šilumos. Suminkytą tešlą įdedam į šaldytuvą ir einam įdaro gaminti. (Tešla labai universali, galima naudoti krepšeliams, sausainukams, galima daryti saldžią.)

Įdaras:

Saulėje džiovinti pomidorai (aliejuje);

Švieži špinatai;

Sūris Feta.

Pomidorus traukiam iš aliejaus (kokių dešimt), pasmulkiname į kelias dalis ir metame į sausą keptuvę. Truputį paskrudiname, ten pat metame nuplautus špinatus ir pakepame kol sukris, pamalame pipirų. Kai pomidorai su špinatais praaušta sumaišome su 400 g fetos.

Traukiam iš šaldytuvo tešlą, kočiojam, pjaustom jusotelėm, tepam įdaru ir vyniojame (galima padaryti vieną vyniotinį ir tada supjaustyti). Viršų patepame kiaušinio plakiniu ir pabarstom mėgstamom sėklom. Kepa apie 30 min.

Dar pabaigai noriu pasakyti, kad ne visada krepšinį žiūriu kompanijoj su jūra gėrimų ir kalnais maisto. Kartais visai smagu ir vienai. Tada jei rodo vėlai vakare jaukiai susirangau lovoj, pasiimu didelį puodą arbatos ir pasiruošiu knygą ilgajai pertraukai :)

 Neliūdėkit, kad vakar mūsiškiams nepasisekė, viskas dar priešaky. Gero krepšinio!

Mua :*

Gintarė iš Gintarinės virtuvėlės